Jūrė – upė pietvakarių Lietuvoje, Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Vilkaviškio rajono savivaldybių teritorijoje; Višakio (Šešupės baseinas) kairysis intakas. Jūrės pradžia – tankus sausinimo griovių tinklas Ežerėlio durpyno pietryčių pakraštyje, melioruotame lauke, į pietryčius nuo Ežerėlio. Teka į pietvakarius Kazlų Rūdos miškais. Už Kazlų Rūdos pasuka į vakarus ir teka lygiagrečiai su geležinkeliu Kaunas-Kybartai, paskutinius kilometrus teka Vilkaviškio rajono teritorija. Įteka į Višakį 6 km nuo jo žiočių, į šiaurės rytus nuo Pilviškių. Slėnis siauras, negilus, išryškėja žemiau Kazlų Rūdos. Aukštupyje vaga reguliuota, ties Jūrės kaimu, 23 km nuo žiočių patvenkta Jūrės tvenkiniu (plotas 37 ha), ties Kazlų kaimu yra Kazlų tvenkinys. Žemupio vaga labai vingiuota. Ilgis 39 km, Intakai – Judreika (2,47 km), Paravėlė (1,71 km) (kairieji). Gyvenvietės prie Jūrės: Kazliškiai, Jūrė, Kazlai, Muriniškė, Bartininkai, Šiaudadūšė, Jurkšai. Upėvardis kildinamas nuo žodžio jūra. Manoma, kad pirminė jo reikšmė buvusi ne „vandenyno dalis“, o „didelis ežeras sausumoje“ (plg. jaura „pelkė, raistas“, skr. वार् = vār „vanduo“, toch. wär „vanduo“, arm. ջւր = ǰur „vanduo“).
Jūrės tvenkinys – tvenkinys Lietuvoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, 3 km į šiaurę nuo Kazlų Rūdos, į šiaurės rytus nuo Jūrės. Sudarytas užtvenkus Jūrės upę (Višakio intakas) 31 km nuo jos žiočių. Tvenkinio ilgis – 1,84 km, plotis – iki 0,27 km. Šiaurrytinis tvenkinio galas užpelkėjęs. Tvenkinį supa daugiausia Kazlų Rūdos miškai, pietinėje pakrantėje įsikūrusios Jūrės kaimo sodybos, rytinėje – Kazliškių kaimas.
Vidutinis gylis: 1,0 m., didžiausias gylis: 3,8 m Užtvankos keteros aukštis virš jūros lygio 60,4 m, ilgis 170 m, plotis 35 m. Vandens pralaida – šachtinė. Skaičiuotinis užtvankos debitas – 13,9 m³/s. Tvenkinys įrengtas 1976 m.
LANKYTINI KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI
Jūrės kaimo senosios kapinės – (Kultūros paveldo objektas. Unikalus obj. kodas – 22260). Nuo 1900 metų neveikiančių kapinių medžiai šventai saugo pirmųjų Kazlų Rūdos apylinkių gyventojų ramybę. Nuo 1910 m. maždaug iki Antrojo pasaulinio karo dar laidodavo vaikus, dažniausiai vos gimusius kūdikius. 1970 m. dalis kapinių nukasta, nes reikėjo smėlio kelio į Višakio Rūdą tiesimui, vėliau – vietos naujam keliui į gamyklą.
Kazliškių kaimo senosios kapinės (Kultūros paveldo objektas. Unikalus obj. kodas – 22259) Kapinės įkurtos XIX a. Kapinėse išlikęs laidojimo rūsys.
Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos ir Rusijos imperijų karių kapai Kazliškių kaime.
Kazlų kaimo senosios kapinės (Kultūros paveldo objektas. Unikalus obj. kodas – 22454).
Kazlų I kaimo evangelikų liuteronų senosios kapinės (Kultūros paveldo objektas. Unikalus obj. Kodas – 22455). Kapinėse išlikę XIX a. pabaigos antkapiniai paminklai su įskaitomais užrašais vokiečių kalba.